Renkame vaistažoles balandį: didžiosios varnalėšos šaknys

Didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Tai – dvimetis žolinis augalas, labai plačiai paplitęs Lietuvoje, Europoje ir Azijoje. Šis augalas turi itin daug sinonimų, pavyzdžiui: bajoržolė, godlapis, kibis, pakeleivis, sagutis, varnalėšis, velniadagis.

Augalo apibūdinimas

Šis žolinis augalas pasiekia net iki 2 metrų aukštį. Varnalėšos lapai dideli, širdiški, karpyti, išsidėstę vienas priešais kitą (priešiniai), turi ilgus lapkočius. Žiedai yra rožiniai graižai, susitelkę žiedynuose. Didžioji varnalėša žydi antroje vasaros pusėje (liepos ir rugpjūčio mėnesiais). Mėgsta augti palaukėse ir pakelėse, Lietuvoje labai dažnai sutinkama, nes auga net ir pačiuose skurdžiausiuose dirvožemiuose.

Didžioji varnalėša ypač populiari kaip vaistinis augalas lietuvių ir kitų šalių liaudies medicinoje. Jau šimtus metų tikima, kad ji turi šlapimą varančių (diuretinių), kraują valančių savybių. Labai ilgai varnalėša vartojama įvairių odos ligų gydymui (egzemoms, psoriazei). Naujausiais tyrimais įrodyta, kad didžioji varnalėša gali padėti nuo vėžinių susirgimų – padeda kovoti su vėžinių ląstelių augimu, skatina jų susinaikinimą.

Šaknų iškasimas ir paruošimas

Vaistams tinkamos varnalėšos šaknys ir sėklos. Medicinoje naudojama vaistinė augalinė žaliava yra dvimečio augalo šaknys. Jos kasamos anksti pavasarį (pavyzdžiui, balandžio mėnesį) arba rudenį. Iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos ir supjaustomos maždaug 10 ar 15 cm ilgio gabaliukais. Džiovinti reikia gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje (45-50 °C temperatūroje). Šviežia  šaknis savo sudėtyje turi daug gleivių ir yra lipni, o gerai išdžiovintos šaknys yra  pilkai rusvos spalvos, silpnoko kvapo ir šiek tiek salstelėjusio skonio.

Varnalėšos šaknų nuoviras ir jo vartojimas

1 valgomasis šaukštas gerai išdžiovintų ir tinkamai susmulkintų varnalėšų šaknų užpilamas 2 stiklinėmis vandens. Toks užpilas palaikomas maždaug 2 val., po to vieną valandą jį reikia pavirinti, o pavirinus – nukošti. Tokio nuoviro geriama po vieną stiklinę 2 – 3 kartus per parą.

Nuoviro poveikis

Tinkamai paruoštas šaknų nuoviras pasižymi šlapimą varančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Jis taip pat gali laisvinti vidurius, skatinti prakaitavimą ir didinti tulžies išsiskyrimą. Skalaujant burnos ertmę galima pagreitinti burnos gleivinės opų užgijimą.

Taip pat žinoma, kad varnalėšų aliejus vartojamas įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, jaunatviniams spuogams ir pūliniams dariniams. Liaudies medicinoje aliejus nuo seno naudojamas plaukams stiprinti, jų slinkimui mažinti. Galbūt ši sąsaja atsirado dėl to, kad vidinė lapų pusė ir pats augalas, jo žiedynai yra pasidengę gausiais pūkeliais.

Azijoje ir Europoje (pavyzdžiui, Viduržemio šalyse) šio augalo šaknys plačiai vartojamos kaip maisto produktas ir yra svarbi tradicinės kulinarijos dalis.

Literatūros šaltiniai:

• Fabricia S Predes,corresponding author1 Ana LTG Ruiz,2 João E Carvalho,2 Mary A Foglio,1 and Heidi Dolder1, Antioxidative and in vitro antiproliferative activity of Arctium lappa root extracts; BMC Complement Altern Med. 2011; 11: 25.
• Fereshteh Ghafari,1 Mohammad Reza Rajabi,2 Tahereh Mazoochi,1 Mohsen Taghizadeh,3 Hossein Nikzad,4 Mohammad Ali Atlasi,1 and Aliakbar Taherian4; Comparing Apoptosis and Necrosis Effects of Arctium Lappa Root Extract and Doxorubicin on MCF7 and MDA-MB-231 Cell Lines; Asian Pac J Cancer Prev. 2017; 18(3): 795–802.
• Maghsoumi-Norouzabad L1, Alipoor B2, Abed R1, Eftekhar Sadat B3, Mesgari-Abbasi M4, Asghari Jafarabadi M5.; Effects of Arctium lappa L. (Burdock) root tea on inflammatory status and oxidative stress in patients with knee osteoarthritis.; Int J Rheum Dis. 2016 Mar;19(3):255-61. doi: 10.1111/1756-185X.12477. Epub 2014 Oct 28.
• “Arctium lappa”. Germplasm Resources Information Network (GRIN). Agricultural Research Service (ARS), United States Department of Agriculture (USDA). Retrieved 2017-12-15.
• Ragažinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. – Kaunas, 2005.
• Farmakopėjos straipsnių rinkinys. – Kaunas. 2001, 2002.
• Gudžinskas Z., J. Balvočiūtė. Lietuvos vaistiniai augalai. – Kaunas, 2007.
• Butkus V., Jaskonis J., Urbonas V., Červokas V. Mažieji miško turtai. – Vilnius, 1987.
• Nuotrauka – http://www.purplesage.org.uk/profiles/burdock.htm