Farmacijos mokslo ištakos Lietuvoje neatsiejamos nuo Johano Frydricho Volfgango, Vilniaus universiteto profesoriaus, vieno iš Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, vaistininko, ilgamečio Vilniaus universiteto vaistinės vadovo, botaniko, pedagogo, labdario, veiklos.

2024 m. balandžio 20 d. Paluknyje, kur profesorius su šeima gyveno apie 20 m., iškiliai asmenybei skirtą konferenciją suorganizavo šalies vaistininkai, botanikai, istorikai, Paluknio bendruomenė.

Konferenciją pradėjo humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė, dar vadinama ,,Paluknio krikštamote” dėl jos nuoširdaus domėjimosi ne tik J. F. Volfgango rašytiniu palikimu, bet ir šio krašto žmonių gyvenimu. Reda Griškaitė akcentavo didžiulę šios ryškios asmenybės šviesą, toleranciją aplinkai ir šeimai (sūnaus Ksavero niekada nevertė ūkininkauti, o savo intelektualioms dukroms leido kurti, rašyti, tyrinėti ir eksperimentuoti). Apie tai vaizdingai pasakojo autorė 2016 m. išleistoje knygoje apie vyriausią Volfgango dukrą „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė“.

Dr. Silva Žilinskaitė, Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo tyrėja, pasakojo apie J. F. Volfgango farmacijai pašvęstą gyvenimą bei darbus Vilniuje ir Paluknyje.

Vilniaus universiteto Medicinos kolegiją J.F. Volfgangas baigė  1801 m., o nuo 1804 m. jau čia dirbo: vadovavo universiteto vaistinei, dėstė studentams farmaciją, domėjosi augalais, ypač plūdėmis, organizavo ekspedicijas, rinko herbarą. Uždarius Vilniaus universitetą nuo 1833 metų su visa šeima pastoviai apsigyveno Paluknio dvare, kur tęsė aukštosios mokyklos gyvenimo tradicijas.

Čia, savo dvare jis sukūrė vaistinių augalų tyrimams palankią aplinką, subūrė bendram tikslui šeimos narius ir ramioje gamtos aplinkoje dirbo apie 20 metų. Prisimenant tyrimų reikšmę, 15-ka augalų buvo pavadinta jo vardu, viena iš jų –Pulsatilla × wolfgangiana (Besser) Rupr. – Volfgango šilagėlė – tebeauga Lietuvoje iki šiol.

Sodo tyrėjos S. Žilinskaitės įsimenantį pranešimą papildė Zenona Šimaitienė. Vaistininkė, Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus vyr. muziejininkė, priminusi, kad Volfgango darbai tapo pagrindu ir nuoroda kitiems tyrėjams, skatino pažinti augalus ir jų savybes pritaikyti gydymui. Nuoširdžiai perteikta gyva lietuviškosios vaistažolininkystės dvasia, paryškinta senovinių receptų pavyzdžiais, auditorijai paliko gerą įspūdį.

Klausytojų dėmesio sulaukė Lietuvos medicinos ir istorijos muziejaus direktoriaus dr. Tauro Meko pranešimas ,,Trejų devynerių istorija“, atskleista per ryškią, spalvingą asmenybę vaistininką dr. Česlovą Bankauską ir jo veiklą ne tik rašant straipsnius įvairia tematika (farmakognozijos, liaudies medicinos, etikos, savigarbos, terminų). Mokėjęs šešias kalbas, eruditas gebėjo sukurti ir augalų mišinį ,,Trejos devynerios”, kurį sėkmingai populiarino Lenkijoje, kaip ir mūsų garsioji habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė, Lietuvoje.

Konferenciją moderavusi Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė vaistininkė Birutė Karnickienė atkreipė dėmesį į tai, kaip praeitis gali būti atverta ateičiai ir kad visi mes esame to vyksmo dalyviai. Ryški J. F. Volfgango asmenybė, jo labdaringa veikla gydant Paluknio gyventojus, augalų tyrimams bei fitoterapijai padėti pagrindai įkvėpė kitus tyrėjus tęsti jo darbus bei gausinti augalų taikymo praktikoje žinias. Puikus pavyzdys yra mokslininkės, Vilniaus universiteto dėstytojos, trijų disertacijų apie Lietuvos vaistinius augalus autorės, habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbai, kuriuos pelnytai įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas. E. Šimkūnaitės 100-ųjų gimimo metinių proga 2020-uosius metus Seimas paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė taip pagerbta vaistininkė.

Vaistininkė Birutė Karnickienė supažindino klausytojus su Eugenijos Šimkūnaitės palikimu ir jos atminimui skirtų arbatų asortimentu, sudėtyje esančiais augalais, jų savybėmis, rinkimo ypatumais bei vartojimu. Susirinkusiųjų susidomėjimo ir klausimų pranešėja sulaukė dėl galimybės patiems namuose pasiruošti arbatas „Nervų sistemai“, „Kvėpavimo takams“, „Imuninei sistemai“ „Cukraus kiekiui kraujyje“, „Širdžiai“, „Švarus organizmas“, „Kepenims“ ir kt.

Paskanavę arbatų „Imuninei sistemai“ ir „Nervų sistemai“, susirinkusieji aplankė Emilijos Volfgangaitės kapą, susipažino su istorijos dvelksmu persmelkta, alyvų apsupta dvarviete, ledaine, kūrė planus kaip restauruoti seną svirną, kuris galėtų būti vaistažolių džiovykla, svajojo apie nedidelį parkelį, kur galėtų vešėti J. F. Volfgango vardu pavadintų augalų įvairovė… (Daugiau apie J. F. Volfgangą  Johanas Frydrichas Volfgangas | Vilniaus medicinos draugija (vmd.lt).

Konferencijos dalyviai padėkojo konferencijos mecenatui vaistininkui Anatolijui Kostiukevičiui, rėmėjams UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Širdažolė“ , o ypač  Paluknio bendruomenei ir jos nenuilstančiai pirmininkei Gražinai Golubovskai bei Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos direktorei Renatai Krasovskai už geranoriškai sukurtą darbingą aplinką ir svetingumą.

Visi tapo puikaus renginio bičiuliais ir istorijai bei atminčiai neabejingais žmonėmis.

Konferencijos mintis užrašė Eugenijos Šimkūnaitės
labdaros ir paramos fondo valdybos
pirmininkė vaistininkė Birutė Karnickienė

Nuotraukos Lensės Jankeliūnienės ir Reginos Vaišvilienės