Trys vaistiniai augalai, kuriuos galima rinkti pavasarį

Pavasarį atbunda gamta ir vėl galima džiaugtis jos teikiamomis gėrybėmis. Yra nemažai vaistinių augalų, kuriuos galima rinkti pavasarį ir taip atgaivinti po žiemos nusilpusį organizmą ar padėti sau esant įvairiems susirgimams. Toliau pateikta tik keletas augalinių žaliavų, kurias jau galima rinkti pavasarį, pavyzdžių. Didžiausias vaistinių augalių rinkimo pikas yra vasara, tačiau pavasaris, be abejo, irgi turi ką pasiūlyti.

Didžioji dilgėlė

Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica) yra daugiametis žolinis augalas. Užauga iki 150 cm aukščio. Stiebas keturbriaunis, stačias. Visas augalas apaugęs smulkiais dilginamaisiais lapeliais. Žiedai yra išsidėstę lapų pažastyse, smulkūs ir neryškūs. Vaisius – riešutėlis. Didžioji dilgėlė žydi nuo liepos iki spalio mėn. Šis augalas dauginasi dviem būdais – šakniastiebiais ir sėklomis. Didžioji dilgėlė auga derlingose dirvose, kuriose gausu puvinio ir azoto, kitų augalams naudingų medžiagų. Ypač gausiai šis augalas auga prie sodybų, patvoriuose, pagrioviuose.

Didžioji dilgėlė įvardijama kaip vienas svarbiausių ir naudingiausių vaistažolių. Liaudies medicinoje didžioji dilgėlė žinoma jau nuo labai seniai. Pabrėžtina, kad šis augalas naudojamas ne tik kaip vaistažolė, bet kaip ir maistas – sriuboms, salotoms, sultims, žaliesiems kokteiliams ir kt. Ką tik surinktų dilgėlių lapuose gausu vitaminų (pvz., C, B grupės) ir mineralų (magnio, kalio, geležies), įvairių naudingų organinių junginių (organinių rūgščių). Didžioji dilgėlė pirmiausiai žinoma kaip bendrą organizmo būklę gerinantis augalas – jos arbatos, užpilai, ekstraktai ar sultys žymiai pagerina bendrąją savijautą, padeda organizmui greičiau atsigauti po ilgos žiemos, gali padėti stiprinti kraują, plaukus, gerinti odos būklę, tinka sunkiai sergantiems pacientams (netinka pacientams, kurių kraujas kreša labiau).

Pati populiariausia didžiosios dilgėlės vaistinė žaliava yra lapai arba viršutinės stiebo dalys, rečiau renkamos didžiosios dilgėlės šaknys. Šaknys gali būti kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Jos kruopščiai nuplaunamos, tada džiovinamos specialiose džiovyklose (iki 60 °C). Gaminami šaknų užpilai, ekstraktai. Paskutiniais tyrimais įrodyta, kad dilgėlės šaknų ekstraktai ypač svarbūs vyrams – gali apsaugoti nuo prostatos hiperplazijos ar pagerinti jos būklę.

Jeigu renkami stiebeliai, tai geriausia juos rinkti pavasarį, kol stiebeliai dar jauni (iki 10-15 cm) arba vasarą prieš pat žydėjimą. Surinktus stiebelius reikia labai gerai nuplauti, tada nupilti verdančiu vandeniu ir susmulkinti. Taip paruoštos dilgėlės labai tinkamos maistui gaminti ir jį papildyti vertingosiomis medžiagomis. Naudingosiomis medžiagomis patys turingiausi yra jauni dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį. Dilgėlių ekstraktas labai populiarus kosmetikoje, ypač stiprina plaukus ir mažina galvos odos pleiskanojimą, todėl šampūnai su dažnai gaminami juos praturtinant šia vaistažole.

Paprastoji garšva

Paprastoji garšva yra geriau žinoma kaip labai visli piktžolė. Ji gali užaugti iki 120 cm aukščio. Ji turi šakniastiebius, kuriais gali daugintis vegetatyviškai ir gana sparčiai, nes sugeba iš naujo ataugti net iš pačių mažiausių šaknų fragmentų. Garšvos stiebas yra briaunuotas, tuščiaviduris. Žiedas – pakankamai didelis, skėčio formos. Paprastoji garšva žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Paprastoji garšva auga krūmuose, soduose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse ir kitur.

Paprastosios garšvos lapus galima rinkti nuo pat pavasario. Iš šviežių lapelių galima gaminti maistą, pavyzdžiui, sriubas, salotas, įvairius troškinius. Kadangi vaistinė augalinė žaliava savo sudėtyje turi daug naudingų medžiagų, tokių, kaip vitaminų (ypatingai vitamino C), įvairių mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, naudingų baltymų, tai šis vaistinis augalas ypatingai padidina gaminamųjų patiekalų maistingumą. Šiais laikais ypatingai populiaru paprastąją garšvą dėti į žaliuosius kokteilius. Savų namų kieme galima rasti ir kitų augalų, kurie tinka žaliesiems kokteiliams kartu su garšva. Seniau liaudies medicinoje ši vaistinė augalinė žaliava buvo vartojama podagros gydymui, nuo šios būdingos augalo savybės netgi kilęs jo pavadininimas (lot. Aegopodium podagraria).

Jei garšvos lapai džiovinami, jie turi būti džiovinami gerai vėdinamose patalpose, dažnai pavartomi. Ši vaistinė augalinė žaliava nedžiūsta labai greitai ir lengvai, todėl šį procesą reikia ypatingai prižiūrėti. Teigiama, kad augalinė žaliava mažina kraujo spaudimą, sukelia diurerinį poveikį ir pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis.

Paprastoji kiaulpienė

Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale) yra vienas geriausiai žinomų vaistinių augalų. Tai daugiametis žolinis augalas. Turi skrotelinius žalius sultingus lapus. Būdingas požymis – nuskynus lapą ar kitą augalo dalį, iš karto teka baltas lipnus skystis. Žiedai stambūs, 3-5 cm skersmens geltoni graižai. Didžiosios kiaulpienės vaisius yra rudas lukštavaisis, kuris pernešamas skristukų pagalba. Šis vaistinis augalas žydi nuo balandžio iki gegužės mėn., tačiau, esant ilgai šiltai vasarai, gali pražysti ir rudenį. Didžioji kiaulpienė gali augti beveik visur, ji ypatingai paplitusi pievose, gyvulių ganymo vietose, pelkėse ir laukuose, sodybose. Gyventojams ji žinoma kaip gana sunkiai išnaikinama piktžolė.

Vaistinė augalinė žaliava – šaknys, rečiau lapai, žiedai. Visos kiaulpienės dalys gali būti vartojamos maistui ir augalinei žaliavai. Didžiosios kiaulpienės šaknys kasamos ankstyvą pavasarį iki pasirodant lapams (maždaug iki balandžio mėn. pabaigos); taip pat jas galima kasti ir rudenį, kai pradeda nykti lapai( pvz., spalio mėn). Kai šaknys iškasamos, nuo jų nuvalomos žemės, paliekamos tik stambiausios šaknys, pašalinant smulkias šakneles ir lapų likučius. Tada šaknys nuplaunamos, susmulkinamos. Šaknis reikia džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje (40-50 °C temperatūroje). Džiovintos žaliavos gaunama maždaug tris kartus mažiau, nei surinkta šviežios žaliavos. Paruošta vaistinė augalinė žaliava yra karti, be kvapo. Jauni lapeliai patys naudingiausi. Lapeliai gali būti vartojami salotoms, sriuboms, maisto puošimui, įvairiems įdarams. Sumažinti lapelių kartumą galima juos gerai nuplaunant ir mirkinant sūdytame vandenyje.

Paprastosios kiaulpienės vaistinė augalinė žaliava stiprina ir valo organizmą, gerina medžiagų apykaitą, didina apetitą ir gerina tulžies išsiskyrimą (nes vaistinė augalinė žaliava yra karti). Moterys tiki, kad paprastoji kiaulpienė naudinga norint sulieknėti.

Literatūros šaltiniai:

Lietuvos augalų žinynas
John R. Christopher: “Gydymas vaistažolėmis namuose”
Juozas Vasiliauskas “Gamtos vaistinė”; Alma littera, 2010
Chan, A. 2011, March 13. Prostate cancer tests improving with new technology. My Health News. 
Goutweed (Aegopodium podagraria) Mrs. Grieve’s “A Modern Herbal” 
Plants and Animals. Taraxacum officinale