Kūčių papročiai ir burtai

Kūčios – ypatinga metų šventė. Prieš šią dieną būtina sustoti, susikaupti, pamąstyti ir pažvelgti į praėjusius metus – ką gero nuveikėme kitiems žmonėms, ko pritrūko, kaip reikėtų elgtis toliau. Šios šventės negalima sieti su materialiais dalykais, pirmiausiai ji turi būti susijusi su dvasingumu, gerumu, ramybe, susikaupimu.

Kūčios pirmiausiai yra šeimos šventė. Kūčių vakarienėje pagal senąsias tradicijas turi dalyvauti tik patys artimiausi, tai yra, šeimos nariai. Kūčių vakarienės metu turi būti dėkojama už pagalbą, visokeriopą paramą ir palaikymą, malones, dosnius metus ir sveikatą. Tai yra pirmiausiai dėkojimo, o ne prašymų šventė.

Nuo pat seniausių laikų Kūčių dieną visa šeima stengdavosi kuo anksčiau atsikelti. Tikima, kad jei atsikelsi paskutinis, visus kitus metus būsi labai lėtas ir tingus, nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, darbai eisis nesėkmingai ir nerezultatyviai.

Viena svarbiausių Kūčių dienos taisyklių – „sausas“ pasninkas. Tai reiškia, kad nereikėtų valgyti ne tik mėsos, bet ir įvairių kitų gyvulinių produktų – kiaušinių, pieno ir jų produktų. Kai kurie laikosi ir absoliutaus pasninko – iki pat vakaro nieko nevalgo. Buvo tikima, kad nevalgymas visą dieną atneš ypatingą sėkmę – jaunuoliai kitais metais sėkmingai ves ar ištekės, vaikai augs sveiki ir dideli, o senyvi žmonės dar gyvens bent visus pilnus ateinančius metus.

Kūčių dieną (žinoma, ir ne tik ją) žmogus turi stengtis būti kuo geresnis. Jam pirmiausiai turi rūpėti ne jis pats, o artimasis ar kitas šalia esantis žmogus. Jau nuo seno tikima, kad iki Kūčių būtina atiduoti visas, net ir pačias seniausias, skolas. Jeigu yra kažkokių pykčių su draugais, kaimynais ar netgi šeimos nariais, būtina susitaikyti – kitaip tai gali būti didžiausios nesėkmės ir nepagardos šiai šventai dienai ženklas.

Kadangi Kūčios yra susikaupimo ir rimties šventė, būtina nepamiršti, kad šią dieną nereikėtų dirbti arba dirbti tik su vakarienės paruošimu susijusius darbus: kepti duoną, susižvejoti žuvies, ruošti kitus patiekalus. Taip pat labai svarbu susitvarkyti namų (anksčiau taip vadintos pirkios) vidų – ne tik grindis išplauti, bet viską susitvarkyti iš pagrindų, o tada papuošti namus. Kūčių dieną yra nemažas „draudžiamų“ darbų sąrašas – negalima nieko siūti, lopyti ar taisyti, skaldyti malkų, nes kitais metais daug kas gali nesisekti, galima prisišaukti blogą orą, netinkamą derliui.

Pats svarbiausias visos Kūčių dienos darbas – tinkamai paruošti vakarienės stalą. Ant stalo būdavo tiesiama balta lininė staltiesė, po ja padedama šieno. Ant stalo pastatomas ar paguldomas kryželis, taip pažymint kūdikėlio Jėziaus gimimo laukimą, o šalia garbingai padedami kalėdaičiai (kitaip dar kai kur vadinami plotkelėmis) ir šviežia naminė ruginė duona (gražiai suraikyta). Patiekalai turi būti paprasti, pagaminti iš to, ką patys užsiauginame ar randame gamtoje, natūralūs, kuo mažiau apdoroti. Seniau būdavo dedami devyni patiekalai, vėliau jų skaičius padidintas iki dvylikos, trylikos ar net daugiau (pagal apaštalų ar paskutinės vakarienės dalyvių skaičių). Kūčių vakarienės turinys labai priklausydavo nuo Lietuvos regiono, pavyzdžiui, žemaičiai patiekalus gardina kanapėmis, aukštaičiai – gamina kviečių patiekalus, suvalkiečiams labai svarbūs patiekalai yra virti žirniai ir pupos, o dzūkai mėgsta virti įvairias pasninkui tinkamas sriubas. Dabar dažniausiai ruošiama ir valgoma dvylika patiekalų, nors ši tradicijai kuo toliau tuo labiau nyksta, mat populiarėja Kūčių vakarienės valgymas kavinėse ar su draugais gaminant egzotiškus jūros gėrybių patiekalus.

Išskirtinis Kūčių vakarienės patiekalas yra kūčiukai su aguonpieniu. Kūčiukai kitaip gali būti vadinami labai įvairiai: prėskučiais, skrebučiais, kleckučiais, sližikais ir t.t. Labai svarbu rūpintis naminiais gyvėnėliais, kviesti bites prie Kūčių stalo, bendrauti su artimaisiais, atsimenant jau išėjusius žmones ir palikti Kūčių vaišes artimųjų Vėlėms. Reikia papasakoti vaikams, kokie geri žmonės buvo proseneliai ar seneliai. Neapsieinama ir be įvairių būrimų:

Kas pirmas išsikraustys iš namų? Visus namie esančius batus reikia sudėti į vieną krepšį, tada juos nežiūrint traukti po vieną ir dėti į eilutę link durų. Kieno batas bus paskutinis, tas pirmas išsikraustys iš tų namų.
Kokie bus kiti metai? Reikia išlydyti vašką ir pilti jį į indą su šaltu vandeniu bei stebėti, ką primena sustingęs vaškas. Pavyzdžiui, jei sustingusio vaško forma panaši į saulę, saulės kitais metais bus labai daug.
Ar pavyks ištekėti kitais metais? Netekėjusios merginos naktį turėtų išeiti į kiemą ir paklausyti, iš kurios pusės loja šunys. Jei šunys loja iš kažkurios pusės, vadinasi iš to krašto atkeliaus būsimas vyras. Jei šunys tyli, kitais metais tikėtis ištekėti neverta.
Koks bus visas gyvenimas? Iš po baltos lininės staltiesės dešine ranka traukiamas šiaudas. Jei šiaudas ilgas – gyvenimas irgi ilgas, jei trumpas – gyvenimas trumpas. Jei šiaudas lygus ir storas – laukia laimė, jei plonas ir gumbuotas – laukia vargai. Ištraukti žalią šiaudą – labai geras ženklas. Šis burtas tinka visiems – ir jauniems, ir seniems šeimos nariams ir yra vienas populiariausių visų laikų Kūčių vakarienės burtų.
Bene pats populiariausias ir seniausias paprotys yra tikėjimas, kad Kūčių naktį kalbasi gyvūnai – aptaria savo šeimininkus, ateities planus ir norus. Taip pat tikima, kad stebuklingą naktį vanduo šulinyje virsta vynu.

Kūčių naktis visada buvo siejama su stebuklais ir gėrio bei šviesos laimėjimu. Žmonės tarsi atgimsta iš naujo geriems darbams, aukštiems tikslams ir prasmingam gyvenimui.