Krentant paskutinėms žiemos snaigėms ir tirpstant sniego sankaupų likučiams atgyja ne tik gamta, bet ir žmogus. Tačiau po ilgo paties šalčiausio metų laiko jis jaučiasi kiek aptingęs, nusilpęs ir apatiškas. Žiemos metu valgomame maiste yra kur kas mažiau vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų, kurios padeda organizmui išlikti sveikam ir stipriam. Pirmiausiai dėl to, kad valgoma mažiau šviežių vaisių ir daržovių. Verta žinoti, kokie augalai galėtų padėti atsigauti po žiemos pavargusiam kūnui. Naudinga atsiminti keliolika galbūt ir gerai žinomų, tačiau kartais pamirštamų augalų, kurie vertingi gausiu kiekiu vitaminų, mineralų, biologiškai aktyvių medžiagų.

Paprastasis erškėtis – tai vienas vitaminingiausių augalų, dažnai naudojamas maistui vitaminizuoti ir vitamininių ekstraktų gamybai. Vaisiai gali būti vartojami vieni ir kaip mišiniai. Pavyzdys galėtų būti polivitamininės arbatos. Erškėčiai lenkia kitus augalus reikšmingu vitamino C kiekiu.

Juodavaisė gervuogė – mažina nervingumą ir pavargimo, silpnumo jausmą. Toks poveikis pirmiausiai būdingas dėl reikšmingo vitaminų ir flavonoidų kiekio. Iš juodavaisės gervuogės gaminamos arbatos, ekstraktai, taip pat tiesiog valgomos šviežios uogos. Paplito jų kultivavimas privačiuose soduose, nes žmonės kuo toliau tuo labiau vertina šią ne tik gardžią, bet ir visapusiškai naudingą uogą.

Juodavaisė aronija – puikiai tinka mažakraujystės prevencijai ir nesunkios mažakraujystės gydymui, dėl gausaus flavonoidų kiekio stiprina kapiliarų sieneles ir ženkliai padeda organizmui įsisavinti imunitetui svarbų vitaminą C. Pasižymi įvarius skausmus ir kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu.

Didžioji dilgėlė – šis ypatingai naudingas augalas nuo seno žinomas kaip kraują stiprinanti priemonė – gali padėti padidinti hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje. Reikėtų nepamiršti, kad dilgėlė tinka ir odos ligoms gydyti bei nusilpusiems, slenkantiems plaukams skalauti. Dilgėlė labai maistinga, tinka valgiams gaminti, o jos mitybinė vertė neatsilieka nuo ankštinių augalų mitybinės vertės.

Valgomasis krienas – ypatingai naudingas augalas, kuris liaudies medicinoje nuo seno vartojamas skorbutui (būsenai, sukeliamai vitamino C trukumo) ir mažakraujystei gydyti. Valgomasis krienas gerina apetitą. Šį augalą reikėtų vartoti atsakingai, nes didesni kiekiai dirgina gleivines ir netgi gali sukelti skrandžio ar žarnyno uždegimą, todėl žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, šio augalo vartoti negalima arba reikia vartoti labai atsargiai.

Geltonasis gencijonas – šis vaistinis augalas tinka sutrikus virškinimui ir susirgus anemija. Kadangi sudėtyje yra daug kartumynų, vaistinio augalo žaliava veiksmingai gerina apetitą. Nuo seno žinoma, kad geltonasis genicijonas teigiamai veikia kraujo ląstelių gamybą – pastebėta, kad greičiau atsistato normalus eritrocitų ir leukocitų kiekis, o tai svarbu stipriam ir nuo infekcijų apsaugotam organizmui. Teigiama, kad tai bendrai organizmo būklę gerinantis augalas.

Pavasaris su savimi atneša daug gyvybės, kurios galima ir atsigerti – beržų sula nuostabiai atgaivina, gerina medžiagų apykaitą. Nors paskutiniu metu pasirodė nemažai straipsnių, kad sula nei gydo, nei padeda atsigauti po žiemos pavargusiems organizmams, tačiau šiaip ar taip, didžiąją sulos dalį sudaro grynas ir švarus vanduo, kuris visada bus gyvybės šaltinis!

Literatūros šaltiniai:
Mozafar, A. Plant vitamins: agronomic, physiological, and nutritional aspects.1994
V. Sasnauskas, O. Ragažinskienė, S. Rimkienė „Vaistinių augalų enciklopedija“, Lututė, 2005
Žalieji puslapiai iš VU Botanikos sodo internetinio puslapio.