Eugenija Šimkūnaitė buvo laukiamas svečias visoje Lietuvoje, tačiau kelios vietos jai buvo ypač brangios: tai gimtieji Tauragnai, Vilnius (Lazdynų seniūnija, kur ji gyveno) ir Lazdijų raj., Gerdašiai (buvęs eksperimentinis vaistažolių ūkis). Su šių vietų žmonėmis mieliausiai bendraudavo, teikė patarimų. Tokias bendravimo tradicijas perėmė ir Fondas.

Tik sutvarkius Memorialinę ekspoziciją (Vilnius, Erfurto 4 – 42), pirmiausia jos aplankyti buvo pakviestos E.Šimkūnaitės vaikystės ir jaunystės draugės iš Tauragnų. Įrašėme į garsajuostę jų pasakojimus.

 Su Tauragnų bendruomene palaikome ryšius nuolat: dalyvavome Tauragnų E.Šimkūnaitės

pagrindinės  mokyklos 70-ųjų metinių minėjime, organizavome gražiausio apylinkės darželio konkursą tema “E.Šimkūnaitės mylimi žolynai” (2001m.). Konkurso nugalėtojams skyrėme pinigines premijas. Tauragnuose ir Utenoje pirmiausia organizuojame visų E.Šimkūnaitės leidžiamų knygų pristatymą ir aptarimą.

Lazdijų raj. Gerdašiuose E.Šimkūnaitė praleido daug laiko organizuodama vaistažolių paruošas. 1998 m. aplankėme tas vietas, susitikome su pažinojusiais E.Šimkūnaitę, pasidalinome prisiminimais.

2001 m. vasarą organizavome išvyką “E.Šimkūnaitės takais”: Vilnius – Švenčionys – Tauragnai – Salakas – Ignalina – Vilnius. Tada aplankėme Švenčionių vaistažolių fabriką, susitikome su Tauragnų vietos žmonėmis, E.Šimkūnaitės draugėmis, užrašėme prisiminimus apie ją.

E.Šimkūnaitė, būdama įvairiapusė asmenybė, domėjosi ne tik vaistiniais augalais, ji taip pat rėmė ir skatino lietuvių liaudies dainų užrašymą, gerbė jų autentiškumą. Siekdami įtvirtinti šią jos nuostatą, atkreipėme Ignalinos rajono savivaldybės dėmesį į miškininko Rimo Klimo veiklą, užrašant ir populiarinant lietuvių liaudies dainas Aukštaitijoje ir pristatėme jį apdovanoti Miko ir Kipro Petrauskų premija. Esame dėkingi Ignalinos rajono savivaldybei, kad į mūsų pasiūlymą buvo atsižvelgta ir Rimui Klimui ši premija paskirta.

Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdyba